nupultis

nupultìs sf. (3^b) 1. parkritimas, suklupimas, puolimas: Atitraukė akis mano nu verksmo, o kojas mano nu nupulties M.Valanč. 2. prk. moralinis nupuolimas, nusmukimas: [Kristus] buvo ant nupulties tiemus visiemus, kurie mokslo jo priimt nenorėjo DP50. Apsakė savo nupultį M.Valanč.